trys karzygiai 

Akmuo nuo seno simbolizavo tvirtumą, stabilumą, ramybę bei atmintį. Neveltui jau prieš tūkstančius metų žmonės akmenis naudojo įvairiausioms apeigoms atlikti. Kas labai svarbu šiomis dienomis akmenys per tūkstantmečius nelabai pakito ir išsaugojo tą istorinę, mūsų religijos, kultūros, apeigų atmintį, tokia kokia ji buvo prieš tūkstančius metų...

       1992 metų balandžio 27 dieną vykdydamas 117 parašiutinį šuolį į Vingio parką Vilniuje, žuvo Lietuvos kariuomenės, greito reagavimo brigados Geležinis Vilkas  specialiūjų operacijų būrio karys jaunesnysis puskarininkis Edgaras Kopcikas. Edgaras Lietuvos kariuomenėje spėjo pratarnauti tik daugiau nei metus, tačiau jau spėjo atlikti daugiau nei kiti žmonės sugeba atlikti ar padaryti ir nugyvenę visą savo "sąmoningą ir pilnavertį" gyvenimą. Edgaras savo 20-yje metų jau buvo kandidatas į dziudo sporto meistrus, profesionalus parašiutininkas, karys dalyvavęs eilėje karinių operacijų (Aukščiausios tarybos gynyba per pučo įvykius, OMON bazės perėmimas, koviniuose reiduose ir patruliuose Vilniuje ir už jo ribų, praėjęs specialios paskirties būrio programą...). Visų kario darbų ir atliktų žygdarbių nesugebėtume sudėti ir į kelius traktatus, tačiau dauguma jų taip ir liks istoriniuose kuluaruose, kadangi ne viskas dar galima atskleisti...tą lemtingą 1992 metų balandžio 17 dienos popietę Lietuvos kariuomenės parašiutininkai vykdė jau antrą treniruočių ciklą treniruodamiesi atlikti parašiutinius šuolius į Vingio parką taip pažymint Savanoriškosios Krašto Apsaugos Tarnybos sportinių žaidynių ir Krašto Apsaugos Departamento 2-ūjų įkūrimo metinių paminėjimą. Lietuvos visuomenei norėjome pademonstruoti, kad Lietuvos kariuomenė per dvejus metus laiko, nuo savo įsikūrimo, jau turi suformuotas ginkluotąsias pajėgas ir drąsius bei profesionalius karius kurie pasiruošę tiek danguje tiek ir ant žemės ginti Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę. Tačiau karinės pratybos ir mokymai tuo ir yra svarbūs bei įpatingi, kad juose praktiniais veiksmais yra užtvirtinamos karių žinios ir įgūdžiai, todėl pratybose kaip ir tikrame mūšyje ne visada galima išvengti klaidų, ne visada galima išvengti traumų ir kaip ir šiuo atveju netgi letalinių baigčių... Edgaras žuvo vykdydamas kovinę-mokomąją užduotį. Todėl jo atminimas ir tarnybos bei gyvenimo pavyzdys yra ir bus saugomas visų mūsų širdyse...

      edgaras1 

j.psk. Edgaras Kopcikas

1972- 1992

     Pagerbiant Edgaro atminimą vienas iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų ir profesionalių fotografų Tadas Dambrauskas pasakė, kad jo sodyboje yra akmuo kuris panašu, kad turi senovinio aukuro formas ir pasiūlė, kad akmuo būtų labiau įprasmintas ir padėtas Edgaro Kopciko žūties vietoje. Vilkams du kartus kartoti nereikėjo, buvo organizuotas transportas ir Edgaro bendražygiai atgabeno akmenį į Vilnių bei pastatė Edgaro žūties vietoje.

Edgaroakmuo

Siekiant išvengti nereikalingų kalbinių spekuliacijų ir įvedant truputį aiškumo kas vyksta noru trumpai referuoti kas yra įvykę j.psk. Edgaro Kopciko žūties vietoje.

Kaip daugelis pastebėjote, kad Edgaro žūties vietoje prie Vingio parko Vilniuje yra dingęs tą vietą žymintis paminklinis akmuo. Mes visi puikiai prisimename, kad šis akmuo buvo atvežtas iš a.a. Tado Dambrausko sodybos ir jis žymėjo Edgaro žūties vietą. Akmenį atidavė Tadas Dambrauskas, o Geležinio Vilko brigados kariai organizavo jo atvežimą ir pastatymą 1992 metais:

Edgaroakmuo

Kiekvienais metais mes lankydami Edgaro kapą sustodavome ir prie jo žūties vietos žyminčio akmens, kur uždegdavome atminimo žvakutę. 2016 metais kažkas į akmenį įmontavo atminimo plokštę žyminčią, kad šioje vietoje žuvo j.psk. Edgaras Kopcikas. Po to sekė skundai ir aiškinimaisi, kad buvo sudarkytas kultūros paveldo paminklas...nors apie tai, kad šis akmuo yra kažkoks įpatingas turbūt žinojo tik tas kas jį įrašė į įpatingų akmenų sąrašus. Mums bendražygiams šis akmuo buvo svarbus tiek, kad tai Edgaro žūties vietą žymintis simbolis kurį padovanojo kitas miręs Lietuvos karys Tadas Dambrauskas, o akmenį atvežė ir pastatė Geležinio vilko kariai...

 

Lapkričio 23 dieną 2016 metais, gavome informaciją, kad Vilniuje Jono Basanavičiaus gimnzijos kieme yra pastatytas akmuo paimtas iš Edgaro žūties vietos....

Nežiūrint į tai kas jį paėmė į tą pačią Edgaro žūties vietą buvo atvežtas kitas kamuo su atminimo lentele ir pastatytas į tą pačią vietą...štai šis akmuo:

akmuo

Aš ne teisėjas ir ne advokatas, tačiau klausimas yra kaip mes tai vertinsime??? ar kaip marodieriavimą ir paminklinio akmens vagystę? ar kaip nesusipratimą?...

tinklalapio adresas kuriame galite rasti informaciją kur ir kokiomis aplinkybėmis atsirado mokyklos kieme Edgaro akmuo...
http://www.basanaviciaus.vilnius.lm.lt/?page_id=7559

Darau prielaidą, kad akmens atgavimas sukeltų ne mažą sumaištį, kadangi jo paėmimas buvo inicijuotatas tų pačių paveldosaugininkų, etnologų ir t.t. jie neabejotinai rėmėsi istoriniais ir etnologiniais aspektais, mes turime draugo atminimo, pagarbos ir etikos klausimą paminklinio akmens atžvilgiu...

 

Prašau visų vilkų pagalbos įsijungti į diskusiją ir teikti siūlymus bei savo įžvalgas, tačiau prašymas remtis ne emocijomis, bet vadovautis šaltu protu ir labai racionaliais siūlymais. Tai turi būti taip: jei siūlai kažką - ar pasiruošęs pats tą siūlymą įgyvendinti? jei ne, gal geriau ir nesiūlyk....

 

 

 

 

pranas3

Kiekvienas žmogus gali didžiuotis tik viena - ką jis atliko, tačiau ne kiekvienas apie save galėtų pasakyti "aš padariau viską ko iš manęs reikalavo ir daugiau..."

Pranas per savo pusamžį sugebėjo pasiekti ir padaryti daugiau nei daugelis žmonių sugebėtų nugyvenę net kelis gyvenimus...

 

normudas valteris litpla

NORS teka kraujas žeme mūsų
Lietuvių - karžygių vaikų,
Kentėt išmokom dėl prabočių
Ir mirt, aukotis dėl savų.

((LLK "Tauro" Apygardos  himnas)

1996 metų balandžio 17 dieną NATO taikos įgyvendinimo misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje, vykdydamas užduotį netoli Maglajaus miestelio šiaurinėje Bosnijoje, žuvo Lietuvos karo akademijos absolventas 23 metų vyresnysis leitenantas Normundas Valteris.

mokomojo junginio 25 osios ikurimo metines 56cb032dc5fb8

Mokomasis junginys daugelį metų buvo nubrauktas į istorijos užkulisius ir po 25-ų metų, nuostabių žmonių dėka Mokomojo Junginio istorija buvo iškelta į paviršių. Mums padėkojo Lietuvos valstybės vadovai, mums dėkojo ministras, kariuomenės vadas, viceministras, mums dėkojo paprasti Vilniečiai...už tai, kad kažkada juos gynėme, apgynėme ir iškovojome laisvę jiems ir sau.

mokomojo junginio 25 osios ikurimo metines 56cb033376c27