sakalas

Kolegos

š. m. liepos 25 d., šeštadienį, 10 val. Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios už A†A ats. kpt. Majerą Milevičių (metai po mirties). Kviečiame bendrai maldai.

Po šv. Mišių vyksime į Tabariškių kapines (Kauno raj. Ringaudai).

Paminklo šventinimas, mirusiojo pagerbimas.

Apie 13 val. Kauno Karininkų Ramovėje, Vytauto Didžiojo menėje, vyks kelių valandų tarnybos draugų ir artimųjų suėjimas prie bendro pietų stalo.

(Bendri pietūs = bendrai apmokama sąskaita)

Atvykstančiųjų prašome turėti žvakutę.  

                          

     Labai prašome, paplatinkite šį pranešimą tarp esamų/ buvusiųjų tarnybos draugų ir kolegų, vadų ir karių. Esate visi laukiami.

                                                                              

Apie dalyvavimą informuokite:

Saulių Valadką tel. Nr. 8650 13486 arba Editą Vintienę tel. Nr. 8 673 12768

AČIŪ

Gelezinis vilkas

...Mes atsimenam, kas dėjos
Laisvės kovų metu.
Už laisvos šalies idėjas
Mes kovėmės visi kartu. ...

(Iš Aukštaitijos partizanų dainų)

 Brangūs Geležinio vilko kariai, darbuotojai, kūrėjai ir mūsų šeimos tradicijų puoselėtojai. 

Prieš 28 metus mes išliejome Lietuvos kariuomenės pamatus, tas pamatas tapo ne tik Geležinio Vilko brigada, mūsų kariuomenės kumščiu, tačiau dabar tai yra mūsų valstybės saugumo garantas ir kiekvieno tarnaujančio kario pasididžiavimas. 

Tai jūsų ištikimos bei sąžiningos tarnybos vaisiai. Todėl šiandien noriu padėkoti kiekvienam iš jūsų ir jūsų šeimoms už jūsų neįkainojamą indėlį į Lietuvos laisvę bei Nepriklausomybę.

Sveikinu visus su mus visada vienijančia - vardo dienos suteikimo švente.

Mes ne tik dalyvavome istorijoje, mes ir esame ta istorija. 

Visada su jumis ir jūsų

Brigados Generolas Česlovas Jezerskas

 

P.S. Geležinio Vilko klubas kviečia visus į susitikimą Birželio 6, vieta: "Alaus namai", A. Goštauto g. 8. kontaktinis asmuo Saulius Stelmokas.

2020 06 06

Ceska Butke ir Baltas

Žmonės kurie pradėjo Lietuvos kariuomenės kūrimą nuo sporto klubo, tapusio Krašto Apsaugos Departamentu, bei peraugusio į Krašto Apsaugos Ministeriją. Brigados generolas Česlovas Jezerskas, KAD direktorius/KA ministras Audrius Butkevičius ir a.a. žaliaraištis, Mokomojo Junginio kuopos vadas, Geležinio vilko vardo idėjos autorius, Dragūnų bataliono įkūrėjas plk.ltn. Rimantas Baltušis. 

Brangūs vilkai,

       Sveikiname visus su KAD įkūrimo diena, su 30 metų! 

      Sutikite seneliai :), kad atrodo, kad tai buvo lyg ir užvakar? ....Ne brangieji, tai buvo seniai ir per tą laiką mes spėjome jau pradėti auginti sekančią Nepriklausomos Lietuvos jaunimo kartą. Ta jaunoji karta kuri gimė mums stovint barikadose jau turi savo vaikus, o dauguma iš mūsų jau galbūt džiaugiasi ir anūkais. Sveikinant ir linkit daug sveikatos, ir visa kito, ko jums linki vietoj to, kad padovanotų ką nors naudingo :), aš jums noriu palinkėti vieno: neužsidaryti savyje, neužsikarantinuoti iš vidaus. Kai ieškosime savęs istorijoje kurioje dalyvavome mes galime nusivilti, kad kažkas "piarinasi", apie kažką filmus kuria, straipsnius rašo, pilna nuotraukų...o kur aš?...Bet juk jūs nuo to netampate nei truputėlio mažiau svarbesniu, tačiau nutylėtos istorijos, nepapasakoti nuotykiai galutinai atguls kartu su jumis į nebūtį. O ką mes paliksime naujoms kartoms, ką mes papasakosime bei parodysime priklausys ne nuo kokio atstovo spaudai, o nuo mūsų pačių, ir tik nuo mūsų, o juk papasakoti turime ką. Juk turėjome puikius vadus, degėme meile Tėvynei ir noru kovoti, galėjome ir stojome prieš batalionus iki ausų ginkluotų desantininkų, šalome pasalose ir kaitome ant stogų ir viso labo tik su armatūros gabalu rankose ir giliu tikėjimu, kad tas kulkosvaidis "smert komunistam" tikrai neužstrigs...

LK 100 pusiau

       Būkite sveiki, būkite žvalūs, papurtykite savo atminties klodus, pakelkite iš atminties nuotraukų, video archyvus, o jei jų nėra tai parašykite tai ką prisimenate, ar tai bus linksma, ar liūdna...tai yra istorija, tai yra jūsų, mūsų emocijos, mintys ir jausmai kuriuose mes tada patyrėme. Režisierius Andrius Lekavičius idėją sukurti filmą "spec.Žvėrynas" sugalvojo perskaitęs nedidelį straipsnį žurnale "Karys". O kiek dar galėtų būti istorijų, apie žaliaraiščius, apie išminuotojus, apie Pučo įvykius ir daug daugiau...viskas mūsų, jūsų rankose...svarbu neužsidaryti ir neužsikasti užmaršties liūne.

Vilkų klubas lauks iš jūsų visko, ką berašytumėte (nebijokite jei reikės gramatiką pataisysime :)).

Tai mūsų istorija, bet ji neturi numirti su mumis.

 

Su švente sveikina ir pagarbą atiduoda

vilkų klubo administracija

edgaras1

j.psk. Edgaras Kopcikas

išėjęs 1992 02 28

...Saulė leidos raudona ant Vilniaus kalvų,
Kai duobę kareiviui ten kasė:
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,

O viešpats jų priglaudė dvasią. ...

                                                                               (Maironis)
Daina sukurta a.a. vyr.ltn. Normundo Valterio, atliekama pirmojo nepriklausomos Lietuvos šauktinio kario, tarnavusio kartu su j.psk. Edgaru Kopciku, vrš. Vitalijaus Becionio. Dedikuota Edgarui Kopcikui "Begalinis aukštis": https://www.youtube.com/watch?v=BUT9_2WOZlU
 
           Garbūs vilkai, šiais metais minime a.a. Edgaro Kopciko žūties 28-ąsias metines. Jau praėjo tiek laiko, kad ne tik, kad nauja karta užaugo, bet manau, kad pradėjo augti jau dar naujesnė...Kas realiai džiugina širdį ir leidžia tikėti, kad Lietuva bus tokia už kokią mes ir kovojome, tokia kokią mes norime matyti. Juk dažnai taip ir yra - matai tai ką nori matyti.
          Edgaras buvo mūsų linksmumo ir energijos kamuolys. Jo žvalumas ir nerūpestingumas kiekvieną mūsų iššūkį paversdavo linksmu nuotykiu, o ne sunkiu išbandymu. Aš bandau įsivaizduoti, kaip dabartinėje "nekrologinėje žiniasklaidoje" elgtūsi Edgaras... jis neabejotinai surastų linksmą sąmojį ir visus mus pralinksmintų savo neišblėstančiu humoro jausmu...tačiau nepralinksmins, bet jam tikrai nepatiktų jei mes patys nesugebėsime rasti akimirkos gerai nuotaikai ar "nepaleisime" užslėptos energijos pliūpsnio ir rasime pozityvo šiame "Koronavirusiniame pasaulyje". 
 
          
 
Su pagarba ir linkėjimais išlikti sveikiems ir energingiems
Voras, A.G.
 
Ačiū Pranui ir Jolantai:
    Edgaras 2020 04 24         Edgaras 2020 04 25  2020 04 28  2020 04 281
 
 
 
 

chaos and panic

paveiksliuko šaltinis: https://me.me/i/jobs-facebook-yup-deadpool-123310

 

Istorijos pamokos: dezinformacija valstybinių krizių periodu – arba kaip padėti netrukdant

Tarpukario Lietuvos karininkas, majoras Vytautas Bulvičius dar 1939 metais išleistoje knygoje „Karinis Valstybės rengimas“ aprašė, kaip ir kodėl krizių laikotarpiu visuomenė yra linkusi pasiduoti panikai, priimti nelogiškus sprendimus ir taip sunkinti tiek krizės suvaldymą tiek ir visos valstybės valdymą.

Istorija nekart parodė, kad visuomenės, esančios ant krizių slenksčio arba sugeba susitelkti ir kartu įveikti iššūkius arba atvirkščiai – pasiduoti visuotinai panikai ir dezinformacijos įtakai, nejučia pačioms pradedant ją skleisti, taip valstybėje sukuriant tiek ekonominį tiek ir socialinį chaosą net be didesnių išorės jėgų pastangų. Tokiomis akimirkomis kiekvienam piliečiui svarbu atminti, kad kiekvienas savo individualiu pavyzdžiu gali prisidėti prie kitąkart dirbtinai kurstomos įtampos sumažinimo ir pačios krizės suvaldymo.

Šiandien, kaip ir prieš 80 metų, gyvename pasaulyje, kuris yra labai veiksmingai ir efektyviai įtakojamas propagandos bei dezinformacijos. Šiuo metu vykstanti pasaulinė, krizė yra ideali terpė skleisti valstybei nenaudingą ir ją demoralizuojančią informaciją. Taip gniuždomas pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis, valstybės vadovais, sėjama nesantaika ir nepasitikėjimas vienas kitu bei šalyje sukeliamas chaosas. Šalies vadovų darbas yra užtikrinti valstybės valdymą bei gyvavimą tiek taikos metu, tiek ir ekstremalių situacijų atvejais. Pasitikėjimas valstybe ir jos vadovais priklauso nuo kiekvieno iš mūsų indėlio į valstybės valdymą. „Geriausias būdas pakirsti kovotojų nervus yra sunaikinti jo pasitikėjimą vadais“ (V.Bulvičius, 1939, Kaunas).

Tipinis atvejis: prieškriziniu laikotarpiu masiškai perkamos kasdienio vartojimo prekės, nors nei tualetinio popieriaus, rankų dezinfekcinių priemonių ar grikių paprastai niekas neįsigyja keletui metų į priekį. Tokiais atvejais rinka nespėja paskui neadekvačiai iškilusį poreikį, neturi tam sukaupusi pakankamai atsargų, o staigi bei per didelė prekių paklausa sukelia jų deficitą. Galiausiai tai sukelia ekonominės pusiausvyros disbalansą bei laikiną, tačiau visiems nemalonią ekonominę ar net socialinę krizę.

Toks sukauptas atsargų rezervas galbūt ir užtikrina asmeninį pasitenkinimą, bet ar susimąstoma kada visa tai bus sunaudota? Blogiausia, kad šis neapdairus „apokaliptinis“ apsipirkimo išgyvenimui principas sukelia problemas bene labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms – pensininkams ar žmonėms su negalia, kuriems produktų reikia ne mažiau kaip ir kitiems vartotojams.

Deja, bet prie to prisideda informacinėje erdvėje platinama informacija su tuščiomis parduotuvių lentynomis ar tarpusavyje dėl tualetinio popieriaus kovojančius pirkėjus. Tai sukelia ne tik prekių deficitą, tai tampa sunkiai kontroliuojama psichoze, kuri vėliau virsta pagieža, neapykanta, o dažnai ir viešu tyčiojimusi vieniems iš kitų. Jei sugebėtume akimirkai sustoti, blaiviai save įvertinti ir užduoti sau klausimą: kur aš dėsiu 10 pakuočių tualetinio popieriaus? Kam man reikalingi maišai cukraus, grikių, miltų? Ar man tikrai tiek reikėjo, ar vis dėl to būtų užtekę ir mažesnio kiekio? Ar elgiuosi racionaliai saugodamas tik save, tačiau sukeldamas nepatogumų ar net pavojų kitiems? Ar esu pasiruošęs pagelbėti tiems kam tų produktų šiuo metu trūksta labiausiai?

Būtų pravartu atminti, kad kažkuriuo momentu teks pripažinti, kad pasidavei masinei psichozei ir vėliau nenorėdamas išsiskirti iš minios, su visais kaltinsi kitus: valdžią, krizę, visus kitus – bet ne save, nors esi vienas iš tų, kurie prisidėjo prie tos krizės išplitimo.

Globalios ir valstybinės krizės metu mes privalome būti atsakingi už savo veiksmus. Juk visada atsiras tokių, kurie sieks pasėti nesantaikos grūdą ir kurstyti nepasitikėjimą savo valstybe, jos valdymo struktūromis, įrodinėti, kad vadovai yra bejėgiai, kad „niekas nieko nedaro“ ir „mes palikti likimo valiai“. Tokiais atvejais, mes patys tampame palankiausia terpe dezinformacijos poveikiui ir sklaidai. Ji bus sėkmingai palaikoma naudojantis žmonių emocijomis, manipuliuojant ekonominiais bei socialiniais iššūkiais ir momentine, realios situacijos neatspindinčia statistika.

Gandų plitimui labai padeda socialiniai tinklalapiai su neretai „etatiniais“ komentatoriais su „pačia tikriausia informacija iš įvykio vietų“. Keli pavyzdžiai: „Vyriausybė visiškai nesirūpina savo žmonėmis įstrigusiais pasienyje“, „ligoninės nepasiruošusios priimti didžiulio ligonių skaičiaus“, „Valstybė nesugebėjo pasirūpinti pakankamu kiekiu reikalingiausių medikamentų ir įranga“. Bet kuri propaganda ar dezinformacija yra paveiki jei joje yra tiesos grūdas. Taip, žmonės tikrai įstrigę pasienyje, jie tikrai kenčia ir patiria didžiulį stresą. Tačiau kiek plačiai paskleista ir dalinamasi kita informacija, kad „prezidentai susitarė, kad sienos bus atidarytos ir žmonės praleisti“, „karinis lėktuvas išskrido pargabenti įstrigusių ir negalinčių grįžti Lietuvos piliečių“, „Užsienio reikalų ministras susitarė dėl konvojaus suformavimo“, „Lietuvos pramonė yra pasirengusi per kelias savaites pradėti gaminti dezinfekcines priemones didžiuliais kiekiais“, „Lietuvos ūkininkai yra pajėgūs maistu aprūpinti Lietuvos žmones“, galų gale mes turime įmones kurios gamina tą tualetinį popierių...

Dalindamiesi šmaikščiomis karikatūromis su tuščiomis lentynomis ar patys kurdami lengvabūdiškas istorijas, kurias „aš mačiau kažkur internete“, patys keliame nepasitikėjimą savo valstybe bei dirbtinai mažiname jau įgyvendintų ir teigiamų priemonių poveikį. Deja, bet neretai tame informacijos sraute „paskęsta“ tikrieji faktai,  oficialūs valstybės vadovų pasisakymai, svarbūs pranešimai ir būna nuvertinama tikrai kompetentingų bei profesionalių specialistų, ekspertų patarimai, kadangi jie užgožiami nereikšmingos informacijos srautu.

Nėra „auksinės taisyklės“ kaip išsaugoti adekvatų mąstymą ir nepasimesti informacijos sraute, tačiau visada galime vadovautis sveika nuovoka ir logika. Pavyzdžiui:

  • Ar informacija pagrįsta faktais, prielaidomis, o gal tai tiesiog tai emocijų protrūkis?
  • Ar žinome informacijos šaltinį? Nesvarbu, kad ją persiuntė patikimas draugas, vertėtų pasitikrinti kas yra tas ekspertas ar organizacija kuri parengė pirminę informaciją;                 
  • Ar tikrai verta tuo pasidalinti ar komentuoti? Gal vis dėl to verta pranešti, kad tai „fake news“?;

Apibendrinant norėtųsi pabrėžti, kad svarbiausia ką turime suvokti – krizės yra kilusios ir tolimoje praeityje ir neabejotinai kils ateityje. Jų metu mes privalome susitelkti ir suprasti, kad negalvodami valstybiškai, savo asmeninių poreikių ar problemų tikrai neišspręsime, tik laikinai jas nukelsime. Tačiau jos grįš bumerangu. Jei gydytojas, policininkas, pasienietis, karys ar bet kuris iš mūsų galvos tik apie tai, kaip jam pačiam išsigelbėti – koks bus galutinis rezultatas? Kiek bus išsaugota gyvybių? O jei būsime bendruomeniški, nesavanaudžiai, ieškosime būdų kuo galėtume prisidėti vardan bendro labo, pagelbėjant kitiems, ir ne tik kažką darant, bet kartais net – netrukdant. Ir kiek nedaug reikia, kad pagelbėtumėme - laikantis nustatytų apribojimų, palaikant kitus, kad ir paprastu žodžiu bei pasakant žmogišką - AČIŪ, taip sustiprinant ir įkvepiant mūsų kovotojus priešakinėse krizinio fronto linijose.