Aprašymas

Autorius Voras 2021 04 23

Paskelbta: 2021 balandžio 23

      Balandžio 25 diena labai svarbi Lietuvos kariuomenės kūrimosi istorijoje. Kviečiu visus prisiminti tuos drąsiausius žmones ir pačius svarbiausius istorinius žingsnius kurie tiesiogiai įtakojo Lietuvos kariuomenės atkūrimą iškarto po Lietuvos valstybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 dieną.

      Lietuvos kariuomenėje, šiuo metu turbūt užtektų dviejų rankų (jei ne vienos) pirštų suskaičiuoti kiek yra likę tarnaujančių karių kurie savo tarnybą pradėjo 1990 m. balandžio 25 d. bei dalyvavo Krašto apsaugos departamento įkūrime ir tolimesniame KAS vystymesi. Būtent šią dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu buvo įsteigtas Krašto apsaugos departamentas. Krašto apsaugos departamento generaliniu direktoriumi paskirtas Aukščiausios Tarybos deputatas Audrius Butkevičius.

     Esminis naujai įkurto departamento uždavinys buvo suformuoti ir įgyvendinti krašto apsaugos koncepciją bei sukurti krašto apsaugos sistemą. Gegužės 17 d. Vyriausybės nutarime buvo detalizuotos pagrindinės Krašto apsaugos departamento veiklos kryptys:

• teikti siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl krašto apsaugos, užsienio ir vidaus politikos;
• rengti įstatymų, susijusių su krašto apsauga, bei kitų teisės aktų projektus;
• planuoti krašto apsaugos sistemos darbą;
• kurti būtinas, kad ji galėtų funkcionuoti, tarnybas, prižiūrėti jų veiklą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės sprendimus krašto apsaugos srityje;
• rengti mobilizacinius kariuomenės ir valstybės planus, rūpintis mobilizacinių išteklių rengimu ir apskaita, karine įskaita, spręsti jaunuolių karo tarnybos klausimus, rengti siūlymus dėl jų alternatyviosios tarnybos ir daugybę kitų užduočių, uždavinių bei funkcijų....nepamirštame, kad Sovietų kariuomenė dar net neplanavo pajudėti iš jos okupuotų teritorijų.

      Darbą pradėjo nedidelis bendraminčių būrelis kuriam vadovavo Audriaus Butkevičiaus. Suprantant, kad visko, ko iš departamento tikimasi, įvykdyti neįmanoma, pirmiausia buvo nusibrėžtos kelios svarbiausios darbo kryptys: sukurti specialiąsias tarnybas, galinčias apginti Lietuvos Respublikos interesus, pasienio ekonominės apsaugos tarnybą, svarbių valstybinių objektų bei įstaigų apsaugos tarnybas, Respublikos civilinės saugos sistemą, kurti Lietuvos kariuomenės, tada planuotos kaip nacionalinė gvardija, padalinius.

    Esant Lietuvoje labai sudėtingai situacijai, vienas iš sunkiausių departamentui iškilusių uždavinių buvo pradėti rengti Lietuvos vyrus profesionaliai Lietuvos gynybai. 1990 m. pavasarį, Lietuvai dar nesulaukus tarptautinio pripažinimo, atvirai to daryti buvo beveik neįmanoma, todėl nutarta šį darbą dirbti prisidengus Karinio-techninio sporto klubo iškaba. 1990 m. gegužės 31 d. Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1 prie Krašto apsaugos departamento buvo įkurtas toks klubas. Klubo viršininku paskirtas Česlovas Jezerskas.

    Įkurtas Krašto apsaugos departamentas jam keliamų uždavinių vien tik su Vilniuje esančiomis struktūromis įgyvendinti negalėjo. Buvo kreiptasi į Vyriausybę, siūlant Lietuvos miestuose ir rajonuose kurti Krašto apsaugos departamento skyrius. 1990 m. gegužės 24 d. Lietuvos Vyriausybė sutiko su departamento siūlymu mobilizaciniams ištekliams ruošti, skirstyti, jų apskaitai tvarkyti, jaunuolių karo tarnybos klausimams spręsti miestuose ir rajonuose įkurti Krašto apsaugos departamento skyrius arba turėti atskirus darbuotojus, išlaikomus iš Lietuvos valstybės biudžeto. 1990 m. birželio 1 d. buvo įsteigti tokie skyriai septyniose zonose: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, o lapkričio 5 d. – Utenos.

    Į Krašto apsaugos departamentą dirbti atėjo labai įvairių žmonių, tarp jų nemažai buvusių sovietinės kariuomenės ir jau išėjusių į atsargą karininkų. Jie daugiausia buvo deleguoti Atsargos karininkų sąjungos. Buvo nemažai aktyvių Sąjūdžio veikėjų, savo atstovus delegavo Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Dauguma pirmųjų darbuotojų buvo gana jauni. Be abejo, absoliuti dauguma atėjusiųjų į departamentą buvo tikri Lietuvos patriotai, nes tuo metu dirbti šioje struktūroje buvo iš tikrųjų pavojinga.

    1990 m. rugpjūčio mėn. Krašto apsaugos departamento vadovybė nusprendė įkurti KAD Apsaugos tarnybą. Sumanymui buvo pritarta ir 1990 m. rugpjūčio 21 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. rugpjūčio 20 d. potvarkiu „Dėl Apsaugos tarnybos prie KAD įsteigimo“, buvo įkurta Krašto apsaugos departamento Apsaugos tarnyba. Pagal nuostatus tai buvo Krašto apsaugos departamento ūkiskaitinis sukarintas padalinys, saugantis ypač svarbius Lietuvos Respublikos objektus.

    Pagrindiniai uždaviniai, keliami Apsaugos tarnybai, – garantuoti esamų materialinių vertybių apsaugą, neįleisti į saugomą objektą pašalinių asmenų, vykdyti Lietuvos Vyriausybės skirtas užduotis. Apsaugos tarnyba buvo formuojama savanoriškumo principu.

    1990 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Vyriausybė, siekdama apsaugoti šalies rinką ir pradėti kontroliuoti Lietuvos sienas, priėmė nutarimą „Dėl papildomų laikinų priemonių Lietuvos Respublikos rinkai apsaugoti“. Šiuo nutarimu buvo pavesta nuo 1990 m. spalio 1 d. pradėti Lietuvos muitinės veiklą, formuoti Krašto apsaugos departamento tarnybas Lietuvos Respublikos sienos ekonominei apsaugai užtikrinti, sukurti jų veiklai būtiną materialinę techninę bazę.

    Taigi departamentui buvo iškeltas labai sudėtingas uždavinys, nes vienas iš valstybingumo požymių yra savo sienų kontrolė, o to SSRS jokiu būdu nenorėjo leisti. Kad būtų galima įvykdyti šį nutarimą, buvo numatyta įrengti 64 Krašto apsaugos departamento Pasienio apsaugos tarnybos pasienio kontrolės postus.

   Pagal KAD generalinio direktoriaus įsakymą lapkričio 19 d. jie jau turėjo pradėti darbą. Iki tos dienos turėjo būti įrengti pasienio kontrolės postai, tarnybinės patalpos.

    Visiems pasienio darbams vadovauti Krašto apsaugos departamente buvo sukurtas Pasienio apsaugos tarnybos skyrius. Jo viršininku buvo paskirtas Virginijus Česnulevičius. Jam ir teko pagrindiniai pasienio apsaugos kūrimo rūpesčiai.

    Pasienio tarnyba buvo formuojama labai sparčiai, tačiau beveik nuo pat pirmųjų darbo dienų pasieniečiai susidūrė su nemažais sunkumais. Pagal nustatytą struktūrą pasienio 4 pareigūnų patrulio tarnybos pamaina turėjo kontroliuoti 30–40 km pasienio ruožą. Neturintys mašinų ir neginkluoti pasieniečiai jiems iškeltas užduotis galėjo atlikti tik formaliai. Nebuvo tinkamai suderintas juridinis pasieniečių statusas, rūpesčių kėlė nepatenkinamos buities ir tarnybos sąlygos, maži eilinių ir kai kurių vidurinių grandžių pareigūnų atlyginimai, neišspręsta butų ir kai kurios kitos problemos. Nepaisydami to, pirmieji pasieniečiai garbingai atliko savo pavojingos tarnybos pareigas.

    1990 m. gruodžio 20 d. Kaune buvo įsteigti 4 mėnesių trukmės Karininkų kursai. Jų viršininku buvo paskirtas Bronislovas Vizbaras. Į Karininkų kursus buvo priimami Lietuvos piliečiai, turintys atsargos karininko ar praporščiko laipsnį, ne vyresni kaip 30 m., teigiamai charakterizuojami darbe, dalyvaujantys visuomeninėje veikloje, įgiję Lietuvos valdžios organų ir visuomeninių organizacijų pasitikėjimą. Į pirmąją kursų laidą buvo priimti 47 klausytojai.

    1990 m. gruodžio 6 d. Vyriausybės pavedimu Krašto apsaugos departamente buvo įsteigtas Atskirasis apsaugos būrys. Būrio vadu paskirtas Rimantas Baltušis. Būrys saugojo KAD pastatą, prižiūrėjo tvarką įvairių renginių metu, mokėsi karybos pagrindų. Gruodžio pabaigoje būrys išaugo į kuopą. Kuopos vadu buvo paskirtas Česlovas Jezerskas.

    Taigi, per pirmuosius savo veiklos mėnesius departamentas ir jo struktūros augo, plėtėsi, ypač sparčiai augo sienos apsaugos padaliniai ir palaipsniui tapo rimta valstybės saugumą užtikrinančia jėga. 1990 m. pabaigoje savo struktūriniuose padaliniuose departamentas turėjo jau daugiau kaip pusantro tūkstančio darbuotojų. Jis pasirengimą ginti valstybę labai sėkmingai pademonstravo 1991 m. sausio įvykių metu, tapęs pasipriešinimo SSRS ginkluotai agresijai organizavimo branduoliu.

    Informacija panaudota iš Dr. Gintauto Surgailio parengto straipsnio LKA leidinyje „Kariūnas“ 2020 m. Nr.1 (144) „Krašto apsaugos departamentui 30“. Pilnos apimties straipsnis yra pateiktas internetinėje svetainėje: http://kariuomeneskurejai.lt/atkurtai-krasto-apsaugos-sistemai-30-metu/

Nors jau ir istorinė, tačiau informatyvi medžiaga apie Lietuvos kariuomenės atsikūrimą, o svarbiausia pateikta tikrų liudytojų: http://www.tb.lt/Leidiniai/sisteminis_katalogas/Humanitariniai%20mokslai/Istorija/2005-kam%2015.pdf

Aprašymas

Autorius Voras 2021 03 09

Paskelbta: 2021 kovo 09

Brangūs bendražygiai,

Sveikiname jus su jubiliejiniais gimtadieniais!

       50 metų tai tik kelio vidurys, tačiau jei ką tai ir pradžios jau nelabai besimato, todėl apsisukti per vėlu...išeitis viena - žygiuoti rikiuotės žingsniu toliau, su žygio daina širdyje, šypsena veide, o svarbiausia su tokiais bendražygiais, kad visada galėtum stabtelėti pakelės seklytėlėje ir turėtumei su kuo nuskalauti kelio dulkes, prisiminti linksmas, gal kartais ir liūdnas akimirkas...ir keliauti toliau... Kelias gali būti duobėtas, vingiuotas ir net pasibaigti, tačiau svarbiausia, kad niekada nesibaigtų kantrybė klausytis tų pačių dainų, istorijų...

Jubiliejaus proga sveikiname:

Dainių Kecorių - pasisekė gimti Kovo 10 d.

Darių Kondratavičių - pradžiugino tėvelius Kovo 10 d.

Saulių Vilkiškį - nutaikė progą pirmą kartą surikti VALIO! - kovo 13 dieną

Vilkų klubo nariai, su didele viltimi nuo virtualaus pasveikinimi pereiti prie realaus...

Aprašymas

Autorius Voras 2021 03 07

Paskelbta: 2021 kovo 07

a.a. plk.ltn. Saulius Veprauskas

1952-2021

Visi vilkų klubo nariai reiškia nuoširdžiausią užuojautą bendražygio Sauliaus artimiesiems, draugams. Tu išėjai namo, mes pakeliui...    

 Kovo 7-ąją anapilin iškeliavo dimisijos pulkininkas leitenantas,

Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius plk.ltn. Saulius Veprauskas. 

      "Itin svarūs jo nuopelnai, kuriant kariuomenės kovinės savigynos sistemą (kartu su Česlovu Jezersku ir Jurgiu Škėriu), steigiant Kauno kovos menų akademiją ir karate mokymus. 1992-1998 m. S. Veprauskas vadovavo Kauno greitojo reagavimo batalionui. Prasidėjo bendradarbiavimas su užsienio partneriais (JAV „Žaliosiomis beretėmis“) padidėjo šauktinių skaičius, svarbiausia – suformuotas karių profesionalų branduolys – „Alfa“ kuopa, buvo rengiamos bendros pratybos ir kursai“.

       1995 m. S. Veprausko batalionas tapo strateginės žvalgybos padaliniu, pavaldžiu tiesioginiam kariuomenės vadui. Pagrindine užduotimi tapo tolimoji žvalgyba, bataliono kariai mokėsi rinkti informaciją ir vykdyti kitas užduotis giliai priešo užnugaryje. S. Veprauskas išugdė didžiulį būrį profesionalių karių, kovinės savigynos meistrų, buvo tikras Tėvynės patriotas, taurus bičiulis ir bendražygis, ne kartą patarimais ir konkrečia veikla padėjęs atsikūrusiai Lietuvos šaulių sąjungai. (informacija panaudota pagal G. Jankų).

Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/skaudi-netektis-mire-dimisijos-pulkininkas-leitenantas-s-veprauskas-1015105

Aprašymas

Autorius Voras 2021 02 23

Paskelbta: 2021 vasario 22

Ats. brg.gen. Česlovas Jezerskas ir visi Mokomojo Junginio veteranai taria nuoširdų AČIŪ Lietuvos kariuomenės vadui gen.ltn. Valdemarui Rupšiui, Brigados "Geležinis Vilkas" vadui Mindaugui Petkevičiui, LK SKD vadovybei ir konkrečiai Laimiui Bratikui bei vyr.srž. sp. Lukui Kalvaičiui, kpt. Eglei Trataitei - Žebelienei, MPB GV G9 viršininkui kpt. Liutaurui Mickevičiui ir visiems kurie prisidėjo pre Mokomojo junginio 30-čio paminėjimo bei padovanojo pačias maloniausias pagarbos ir prisiminimų kupinas akimirkas.

Dokumentinis filmas "Operacija "Mokomasis junginys"" galite rasti paspaudę šią nuorodą: (2) Dokumentinis filmas "Operacija mokomasis junginys“ - YouTube

       Daugelis iš mūsų drąsiai pasakys, kad kariui girtis yra nekuklu, kad geri darbai daromi nesirodant ir nesireklamuojant, kad kariui girtis gal būt net negarbinga....tačiau pabandykime visa tai pasakyti Lietuvą apgynusių ir už jos laisvę gyvybes atidavusių žmonių artimiesiems... Paklauskime savęs, ką mes įrašysime į istorijos vadovėlius? Kokius vardus, istorinius įvykius minėsime jei visi tylėsime? ...Istorijos vadovėlio puslapiai niekada nelieka tušti, jei neįrašysime mes, į juos įrašys kiti... kitus mums negirdėtus vardus, kitas dirbtinai sukurtas istorijas... galėsime tada piktintis, tačiau kaltinti galėsime tik save, kad "didvyriškai - kukliai" tylėjome ir nutylėdami savo istoriją sudarėme sąlygas iškraipyti tikrąją...

      Laimio ir Luko sukurta dokumentinė apybraiža privertė mus visus vėl atversti Mokomojo junginio istorijos metraštį, nupūsti nuo jos dulkes ir užpildyti dar keletą istorinių puslapių - Lietuvos kariuomenės kūrimosi istorijos puslapių. Gal būt po dešimt, penkiasdešimt, netgi šimto metų mūsų proanūkiai žiūrės, skaitys bei didžiuosis, kad jų tėčio, mamos vardas yra paminėtas Lietuvos kariuomenės kūrimosi raidoje - Lietuvos valstybės Nepriklausomybės gynyboje! Moksleiviai rašys rašinius, studentai rengs istorijos referatus...atsakykime kiekvienas sau - ar jiems bus ką ten įrašyti jei mes visi "kukliai" tylėsime? 

    Tegu ši, Lietuvos kariuomenės strateginio komunikacijos departamento dokumentinė istorinė apybraiža. būna paskatinimas kiekvienam iš mūsų prisidėti dar vienu puslapiu prie mūsų gyvenimo istorijos. Gal būt buvo negalima sutalpinti visų į filmą, tačiau tie kurie kalba, jie reprezentuoja mus visus, tuos kurie apgynė ir išsaugojo savo Tėvynę Lietuvą.

     Tai jūs - Mokomojo junginio kariai esate tie kurie padėjo kertinius akmenis dabartinės Lietuvos kariuomenės pamatui. Didžiuokitės tuo ką atlikote ir atiduokime pagarbą tiems kurie tai prisimena, pagerbia ir nupučia dulkes nuo istorijos pageltusių lapų bei su mūsų pagalba įrašo naujus - mūsų Lietuvos kariuomėns istorijos puslapius.

Brg. gen. Česlovas Jezerskas ir visi MJ veteranai taria Vilkišką AŪŪŪŪŪ video apybraižos kūrėjams:

Režisierius ir scenarijaus autorius             Operatorius vyr.srž.sp. Lukas Kalvaitis      Atsakinga redaktorė kpt. Eglė Trataitė-Žebelienė

Laimis Bratikas