Sausio 13 diena yra ne tik Lietuvos gynėjų dienos paminėjimas visiems Lietuvos žmonėms, tačiau tai yra data, kada renkasi žmonės gynę ir saugoję Seimą,Vyriausybę, gynę bei saugoję tokią trapią, bet visiems taip brangią - Lietuvos Nepriklausomybę. Mūsų nebuvo labai daug, o tų kurie buvo pasiryžę savo kūnais uždengti parlamentarus bei suteikti taip visiems trokštamą pasipriešinimą, buvo dar mažiau... Kaip ir visada mes rinkomės sausio išvakarėse, sausio 12 dieną, ir senieji vilkai šįkart nevykdė jokių ypatingų kovinių užduočių, tačiau turėjome garbingai sudalyvauti seimo posėdyje kuriame dalyvavo ir buvo vienas iš vadovaujančių mūsų garbingas vadas - brigados generolas Česlovas Jazerskas.

 

    Nors dauguma seime dalyvavusių bei pasisakiusiųjų tik skundėsi sunkia dalia, tačiau niekas negalėjo užtemdyti puikios nuotaikos ir laužų šviesos, kurie buvo sukurti Aukščiausios Tarybos aikštėje. Juk mums seniems vilkams, pasivaikščiojimas po AT pastatą dar kartą priminė malonias akimirkas iš to laikotarpio kai mes buvome jauni ir nutrūktgalviai,kai mes neieškojome patogios pagalvės ar lovos kur galėtume saldžiai pamiegoti, o tiesiog džiaugdavomės, kad tarp budėjimų, patruliavimų, stebėjimų ir visų mums priskirtų užduočių mes iš viso rasdavome minutėlę nusnausti, ir nors stovint ir tai būdavo gerai.  Galbūt todėl mums tikriems vilkams niekada nebus labai sunku ir mes nesiskųsime, kadangi mūsų niekas niekada nelepino ir nedalino pažadais, mums visada būdavo gerai vien todėl, kad mes galėdavome būti kartu. Laužo šviesa mums buvo geriausias apšvietimas, o nuo ugnies sklindanti šiluma buvo mums kaip šilčiausia mamos antklodė.

    Iškilmingoje rikiuotėje Seimo salėje išsirikiavo padaliniai bei vienetai saugoję parlamentą tomis Sausio mėnesio dienomis. KAM J. Olekas, LK vadas gen.ltn. A. Pocius, Parlamento gynybos štabo viršininkas plk. J. Gečas, gen.Č. Jazerskas ir aišku atkuriamojo seimo pirmininkas prof. Vytautas Lansbergis pasveikino gynėjus su mūsų diena. Iškilmingai apeidami rikiuotę vadovai spaudė rankas susirinkusiems gynėjams ir linkėjo neprarasti tos dvasios kuri buvo užauginta tada per Sausio įvykius. Tada, kaip ir prieš daugelį metų mūsų vadai ir lyderiai buvo kartu su tais kurie kartu gynė ir saugojo mūsų valstybės pamatus, saugojo ir išsaugojo...

   

          Pasivaikščioję po AT, susitikę su savo bičiuliais, su kai kuriais nebuvome matęsi po daugybę metų, mes patraukėme į lauką kur jau kūrenosi uždegti laisvės laužai, o renginio vedėjas iškilmingai skaitė pavardes mūsų tautos herojų - keturiolikos Lietuvaičių atidavusių savo jaunas gyvybes tam, kad mes ir mūsų vaikai gyventų laisvoje bei Nepriklausomoje Lietuvoje.

          Kaip ir kasmet mes atsisveikinimui visi susibėgome į kavinukę kur dalijomės savo prisiminimais, šiandieniniu gyvenimu, šeimų ypatumais bei keitėmės kontaktais, kad galėtume vėl susitikti bei prisiminti vienas kitą ir galbūt ne tik per šventes, tačiau ir kasdieniniame mūsų gyvenime....

nuotraukos Mindaugo Abaravičiaus, tekstas A.G.