1991 m. pradžio­je, po sau­sio įvy­kių, Aukščiau­sio­ji Ta­ry­ba pri­ima spren­di­mą dėl pir­mo­jo jau­nuo­lių šau­ki­mo į būti­nąją ka­ro tar­ny­bą. Krašto ap­sau­gos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Aud­rius But­ke­vi­čius, vyk­dy­da­mas Aukščiau­sio­sios Ta­ry­bos spren­di­mą, sa­vo 1991 m. va­sa­rio 22 d. įsa­ky­mu Nr. 13 „Dėl mo­ky­mo pro­ce­so ge­ri­ni­mo“ su­jun­gė At­ski­rąją ap­sau­gos ir Gar­bės sar­gy­bos kuo­pas į vie­ną ben­drą jun­gi­nį, ku­ris pa­va­di­na­mas Mo­ko­muo­ju jun­gi­niu ir pa­da­li­ja­mas į 1-ąją ir 2-ąją kuo­pas. Jun­gi­nio va­du ski­ria­mas Čes­lo­vas Je­zers­kas, šta­bo vir­ši­nin­ku – Al­gis Vai­če­liūnas, I kuo­pos va­du – Ri­man­tas Bal­tušis, II kuo­pos va­du – Pra­nas Kas­tec­kas. Jun­gi­nys bu­vo kom­plek­tuo­ja­mas sa­va­no­rišku­mo prin­ci­pu. Tai­gi Mo­ko­ma­ja­me jun­gi­ny­je bu­vo pra­dėti reng­ti pir­mie­ji ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sky­ri­nin­kai, būri­nin­kai ir būrių va­dai – taip bu­vo ruo­šia­ma­si pir­mo­jo būti­no­sios ka­ro tar­ny­bos ka­rių pri­ėmi­mui. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad įkūrus šį jun­gi­nį pra­si­dėjo jau tik­ras gy­ve­ni­mas – griežta die­no­tvarkė, mo­ky­mai ir pra­ty­bos. Nors daug dėme­sio bu­vo ski­ria­ma fi­zi­niam pa­si­ren­gi­mui, bet ka­riai mo­kėsi ir šau­dy­ti, ir šok­ti iš lėk­tu­vo, ir tak­ti­nių gud­ry­bių. Ras­da­vo­si vis dau­giau ir gry­nai ka­riškų užduo­čių.

 

Mo­ko­mo­jo jun­gi­nio ka­riai 1991 m. ko­vo 11 d. da­ly­va­vo pa­ra­de, skir­ta­me pir­mo­sioms Ne­pri­klau­so­my­bės me­ti­nėms pa­žy­mėti. Po tru­pu­tį mez­gėsi tarp­tau­ti­niai ry­šiai. Pas mus mo­ky­tis at­vy­ko gru­pė Lat­vi­jos ka­rių. 1993 m. ge­gu­žės 27–28 die­no­mis Lat­vi­jo­je įvy­ko pir­mo­sios ben­dros Bal­ti­jos vals­ty­bių ka­ri­nės pra­ty­bos. Jo­se da­ly­va­vo Lat­vi­jos ka­ri­nių pa­jėgų kuo­pa „Lūšys“, Es­ti­jos – „Kau­ko­lės“ ir Lie­tu­vos – lau­ko ka­riuo­me­nės bri­ga­dos „Ge­le­ži­nis Vil­kas“ ka­riai.
1991 m. pa­bai­go­je di­džiu­lės per­mai­nos pra­si­dėjo žlu­gus ka­ri­niam pu­čui Mask­vo­je. 1991 m. lap­kri­čio 14 d. Mo­ko­ma­sis jun­gi­nys bu­vo per­for­muo­tas į Grei­to­jo re­a­ga­vi­mo mo­to­de­san­ti­nę bri­ga­dą. Tai bu­vo pir­mas re­gu­lia­rus Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės da­li­nys, į ku­rį tuoj pat bu­vo pa­šauk­ti pir­mie­ji būti­no­sios ka­ro tar­ny­bos ka­riai. Pir­muo­ju bri­ga­dos va­du bu­vau pa­skir­tas aš, bri­ga­dos šta­bo viršinin­ku – Val­das Tut­kus.
1991 m. rug­sėjo 1 d. Mo­ko­mo­jo jun­gi­nio va­do įsa­ky­mu Jur­bar­ke bu­vo įkur­tas grei­to­jo re­a­ga­vi­mo būrys. Būrio va­du pa­ski­ria­mas Čes­lo­vas Šlėgai­tis. Po ke­lių die­nų įkur­tas Ra­sei­nių grei­to­jo re­a­ga­vi­mo būrys. Būrio va­du pa­ski­ria­mas Alius Bar­tu­lis. Spa­lio 24 d. su­si­jun­gus šiems būriams bu­vo įkur­ta Jur­bar­ko grei­to­jo re­a­ga­vi­mo kuo­pa, kuo­pos va­du pa­ski­ria­mas Čes­lo­vas Šlėgai­tis. Tų pa­čių me­tų pa­bai­go­je Ma­ri­jam­po­lėje įku­ria­ma Ma­ri­jam­po­lės grei­to­jo re­a­ga­vi­mo kuo­pa, kuo­pos va­du pa­ski­ria­mas Li­nas Gu­de­le­vi­čius.
1991 m. gruodžio 1 d. Pa­ne­vėžy­je įku­ria­mas Ka­ra­liaus Min­dau­go mo­to­de­san­ti­nis (da­bar mo­to­ri­zuo­ta­sis) pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­nas, ba­ta­lio­no va­du pa­ski­ria­mas Al­gis Vai­če­liūnas.
Gruodžio 3 d. Kau­ne, bu­vu­sios kuo­pos pa­grin­du (kuo­pos va­das Mi­le­vi­čius), įku­ria­mas Grei­to­jo re­a­ga­vi­mo rink­ti­nės Kau­no ba­ta­lio­nas (da­bar Vy­tau­to Di­džio­jo jėge­rių ba­ta­lio­nas), jo va­du pa­ski­ria­mas Jo­nas Vy­tau­tas Žu­kas.
Tų pa­čių me­tų gruo­džio 4 d. Vil­niu­je įku­ria­mas Grei­to­jo re­a­ga­vi­mo rink­ti­nės Vil­niaus mo­to­de­san­ti­nis ba­ta­lio­nas (da­bar Lie­tu­vos Di­džio­jo ku­ni­gaikščio Al­gir­do me­cha­ni­zuo­ta­sis pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­nas), ne­tru­kus ba­ta­lio­nas per­dis­lo­kuo­ja­mas į Rūdi­nin­kus ir ba­ta­lio­no va­du pa­ski­ria­mas Pra­nas Kas­tec­kas. 1991 m. gruodžio 30 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mi­nist­ro pir­mi­nin­ko Ge­di­mi­no Vag­no­riaus po­tvar­kiu krašto ap­sau­gos kūrėjams bu­vo su­teik­ti pir­mie­ji ka­ri­nin­kų laips­niai.
At­ėjo 1992-ie­ji. Sau­sio 13-ąją, mi­nint prieš me­tus vy­ku­sius tra­giškus įvy­kius, už drąsą ir pa­si­au­ko­ji­mą gi­nant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­pri­klau­so­my­bę sau­sio–­rug­pjūčio mėne­siais, gru­pė bri­ga­dos ka­rių, sa­va­no­rių ir pa­sie­nie­čių bu­vo ap­do­va­no­ti vals­ty­bi­niais ap­do­va­no­ji­mais. Ap­do­va­no­ji­mus įtei­kė tuo­me­ti­nis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Land­sber­gis.
Štai dar ke­lios da­tos, svar­bios mûūsų ka­riuo­me­nės is­to­ri­jai.
1992 m. ba­lan­džio mėn. Kar­mėla­vo­je, Kau­no raj., įku­ria­ma Mo­to­ri­zuo­to­sios pės­ti­nin­kų bri­ga­dos „Ge­le­ži­nis Vil­kas“ in­ži­ne­ri­jos kuo­pa. Tų pa­čių me­tų bir­že­lio mėne­sį įsi­gy­ja­mas pon­to­ni­nis til­tas su kom­plek­tu vi­sos rei­kia­mos tech­ni­kos, ku­ri tam­pa pa­grin­di­ne kuo­pos tech­ni­ka. Nuo 1992 m. da­li­niui va­do­vau­ja plk. J. Sa­lic­kas.
1992 m. rug­sėjo 29 d. Lau­ko ka­riuo­me­nės bri­ga­dos va­do pul­ki­nin­ko lei­te­nan­to Čes­lo­vo Je­zers­ko įsa­ky­mu Aly­tu­je įku­ria­ma Aly­taus mo­to­de­san­ti­nė kuo­pa. Kuo­pa dis­lo­kuo­ja­ma įvai­rio­se vie­to­se. Kuo­pos va­du pa­ski­ria­mas An­ta­nas Ba­niu­ke­vi­čius.
1992 m. sau­sio 2 d. Šiau­liuo­se įku­ria­mas Ku­ni­gaikščio Vai­do­to mo­to­ri­zuo­ta­sis pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­nas (da­bar Ku­ni­gaikščio Vai­do­to tie­sio­gi­nės pa­ra­mos lo­gis­ti­kos ba­ta­lio­nas). Ba­ta­lio­no va­du pa­ski­ria­mas plk. ltn. Vy­tau­tas Lu­ka­vi­čius.
Lie­pos 19 d. Klai­pėdo­je įku­ria­mas 7-asis dra­gūnų pa­ma­rio gy­ny­bos ba­ta­lio­nas (da­bar Krašto ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jėgų Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikščio Bu­ti­gei­džio dra­gūnų mo­ko­ma­sis ba­ta­lio­nas), Ba­ta­lio­no va­du bu­vo pa­skirtas kpt. Ri­man­tas Bal­tu­šis (da­bar am­ži­ną atil­sį).
Tais pa­čiais me­tais sau­sio 16 d. prie Jur­bar­ko grei­to­jo re­a­ga­vi­mo kuo­pos pri­jun­gia­ma Ra­sei­nių kuo­pa. Šis įvy­kis da­vė užuo­maz­gą Tau­ra­gės mo­to­de­san­ti­niam ba­ta­lio­nui, ir 1992 m. rug­pjūčio 15 d. Tau­ra­gėje įku­ria­mas „Ge­le­ži­nio Vil­ko“ mo­to­de­san­ti­nis pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­nas (da­bar Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikščio Kes­tu­čio mo­to­ri­zuo­ta­sis pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­nas), ku­rio va­du pa­ski­ria­mas mjr. Sta­sys Le­vu­lis.
Tų pa­čių me­tų bir­že­lio 6 d. Lau­ko ka­riuo­me­nės Pir­ma­jai mo­to­de­san­ti­nei bri­ga­dai su­tei­kia­mas „Ge­ležinio Vil­ko“ var­das. Ki­tą, birželio 7 die­ną, vie­na iš „Ge­le­ži­nio Vil­ko“ bri­ga­dos kuo­pų jau vyk­dė ko­vi­nę užduo­tį – pe­ri­mi­nėjo Lietuvos–Lenkijos vals­ty­bi­nės sie­nos ap­sau­gą iš so­vie­tų pa­sie­nie­čių. Kuo­pai va­do­vau­ti pa­sky­riau Li­ną Gu­de­le­vi­čių ir išvy­ko­me į Lietuvos–Lenkijos pa­sie­ny­je esan­čią Višty­čio užkar­dą. Su­vok­da­mas ypa­tin­gą šio mo­men­to reikšmę (so­vie­tų pa­sie­nie­čiai te­be­sau­go­jo ne­eg­zis­tuo­jan­čią TSRS vals­ty­bi­nę sie­ną ir bet ku­rią aki­mir­ką ga­lėjo kil­ti rim­tas pa­sie­nio in­ci­den­tas), kar­tu su mu­mis vyks­ta ir KAD ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Aud­rius But­ke­vi­čius. To­mis die­no­mis iš so­vie­tų pa­sie­nie­čių, nuo Višty­čio iki Kauk­no­rio užkar­dų, bu­vo per­im­ta Lietuvos–Lenkijos vals­ty­bi­nės sie­nos ap­sau­ga. „Ge­le­ži­nio Vil­ko“ bri­ga­dos ka­riai taip pat ak­ty­viai da­ly­va­vo išve­dant iš Lie­tu­vos so­vie­ti­nę ka­riuo­me­nę ir pe­ri­mant jos pa­lie­ka­mas te­ri­to­ri­jas bei pa­sta­tus.
1992 m. lap­kri­čio 18 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukščiau­siosios Ta­ry­bos Pre­zi­diu­mo nu­ta­ri­mu Nr. I-3055 Lau­ko ka­riuo­me­nės Mo­to­de­san­ti­nės grei­to­jo re­a­ga­vi­mo bri­ga­dos va­du pa­tvir­ti­na­mas pul­ki­nin­kas lei­te­nan­tas Čes­lo­vas Je­zers­kas.
Per 1992 me­tus su­ku­ria­mi ir ima funk­cio­nuo­ti 6 bri­ga­dos ba­ta­lio­nai, ku­rie bu­vo dis­lo­kuo­ti Vil­niu­je, Kau­ne, Pa­ne­vėžy­je, Klai­pėdo­je, Šiau­liuo­se, Tau­ra­gėje, ir dvi kuo­pos – Aly­tu­je ir Ma­ri­jam­po­lėje, ku­rių pa­grin­du bu­vo su­for­muo­ti ba­ta­lio­nai. Bri­ga­do­je, be Gar­bės sar­gy­bos or­kest­ro, funk­cio­na­vo ir in­ži­ne­ri­nė bei ko­men­dan­ti­nės kuo­pos, ku­rios taip pat, kaip ir Aly­taus bei Ma­ri­jam­po­lės kuo­pos, ba­ta­lio­nais ta­po vėliau. Tais pa­čiais me­tais, sie­kiant užtik­rin­ti Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės tra­di­ci­jų tęs­ti­nu­mą, ba­ta­lio­nams su­tei­kia­mi tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos pės­ti­nin­kų pul­kų var­dai.
Nors 1993 m. pra­džio­je Lie­tu­vo­je dar bu­vo ir sve­ti­mos ka­riuo­me­nės da­li­nių, sa­va, lie­tu­viška ka­riuo­me­nė to­liau spar­čiai žen­gė į prie­kį – au­go kie­ky­biškai, to­bu­lėjo ko­ky­biškai.
1993 m. ko­vo 1 d. Ma­ri­jam­po­lėje vie­toj bu­vu­sios grei­to­jo re­a­ga­vi­mo kuo­pos įku­ria­mas Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikščio Vy­te­nio mo­to­ri­zuo­ta­sis pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­nas (da­bar Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikščio Vy­te­nio ben­dro­sios pa­ra­mos lo­gis­ti­kos ba­ta­lio­nas). Po mėne­sio, ba­lan­džio 5 d., Vil­niu­je, sie­kiant užtik­rin­ti Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos pa­sta­to ir ki­tų ob­jek­tų ap­sau­gą, Lau­ko ka­riuo­me­nės bri­ga­dos ko­men­dan­ti­nės kuo­pos pa­grin­du įku­ria­mas ir At­ski­ra­sis ko­men­dan­ti­nis ba­ta­lio­nas (da­bar Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikščio Ge­di­mi­no šta­bo ba­ta­lio­nas).
Pa­ga­liau at­ėjo il­gai lauk­ta 1993 m. rug­pjû­èio 31-oji. Vėlų va­ka­rą iš Lie­tu­vos trau­ki­niais išvy­ko pas­ku­ti­nie­ji Ru­si­jos ka­riuo­me­nės da­li­niai.
1993 m. rug­sėjo mėn. Aly­tu­je įku­ria­mas at­ski­ra­sis tai­kos pa­lai­ky­mo ba­ta­lio­nas mo­to­de­san­ti­nės kuo­pos pa­grin­du, o gruo­džio 29 d. Aly­tu­je įku­ria­mas Aly­taus mo­to­de­san­ti­nis ba­ta­lio­nas. Nuo 1992 m. rug­sėjo 21 d. ba­ta­lio­nui va­do­va­vo plk. ltn. An­ta­nas Ra­maška.
Dar kar­tą tu­riu pa­mi­nėti šią Lie­tu­vai svar­bią da­tą – 1993 m. rug­pjû­èio 31-oji. Kaip tik šią mes tu­ri­me nu­lenk­ti gal­vas prieš mūsų tėvus ir se­ne­lius, pa­si­prie­ši­ni­mo ko­vų da­ly­vius, nes tik jų be­ga­li­nio lais­vės troški­mo įkvėp­ti mes užbai­gėme jų pra­dėtą ko­vą. Lie­tu­va ta­po vi­siškai lais­va, de fac­to pa­si­bai­gė Lie­tu­vos oku­pa­ci­ja. Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė ga­lėjo stip­rėti ir to­bu­lėti jau vi­siškai lais­vo­je ša­ly­je.

 

Iš brigados generolo Česlovo Jezersko pristatymo konferencijoje "Krašto apsaugai - 15 metų"