„Geležinio Vilko dvasia gyva – kol gyvi jos kariai“ Gerbiami kariai, veteranai, bendražygiai – VILKAI! Šiandien, minėdami Geležinio Vilko dieną, lenkiame galvas prieš tuos, kurie tyliai, bet tvirtai saugojo ir vis dar saugo mūsų valstybės laisvę. „Tikras vadas ne tik vadovauja – jis pirmas stoja į pavojų ir paskutinis palieka kovos lauką.“ Šis posakis tinka kiekvienam iš jūsų, nes jūs pasirinkote ne lengvą, o teisingą kelią – būti tais, į kuriuos žvelgia visa tauta, kai dangaus ramybę sudrumsčia pavojus. Geležinis Vilkas – tai ne tik simbolis. Tai galia, kurią suteikia draugo petys, vado pasitikėjimas, ir žinojimas, kad kariai yra ne praeities šešėliai, bet dabarties sąžinė. Tai vertybės, kurias puoselėjote ne tik mūšio lauke, bet ir kasdienybėje – kantrybėje, tarnyboje, rūpesčio artimaisiais momentuose. Šiandien nuoširdžiai dėkojame jums – už drąsą, kuri nebuvo garsiai deklaruota, bet tyliai įrodyta. Už ištikimybę ne žodžiais, bet veiksmais. Už tai, kad buvote ir esate ta jėga, kuri ramina, kai kiti nerimauja. Tegul Geležinio Vilko dvasia visada saugo jus ir jūsų šeimas. Tegul atmintis apie jūsų tarnybą įkvepia jaunąją kartą būti ne žiūrovais, o kūrėjais. Su pagarba ir dėkingumu – už jūsų tylų ryžtą ir tvirtą stovėseną, už Lietuvą, kuri gyva dėl jūsų. Ats. Brg. Gen. Česlovas Jezerskas